Kaip prisijaukinti savo baimę?

Dideli norai ir dideli lūkesčiai sau pačiam verčia stypčioti vietoje ir daryti viską, tik ne tai, ką iš tikrųjų reikia ir kas būtina. Karta iš kartos mūsų šeimoje moterys, artėjant atsakingiems darbams, imasi ko nors, kitos, dažniausiai – maisto gaminimo. Virtuvė pilna kulinarijos šedevrų, kurių nepajėgia suvalgyti visa šeima bei svečiai, o darbai stovi vietoje.

Taip ir aš ne išimtis. Vieną dieną kepu duoną, kitą – spaudžiu sūrį, dar kitą – gaminu sriubas ir troškinius. O 12 drobių, kaip tie 12 brolių juodvarniais lakstančių, tikiuosi, pakels sparnus ir išskris pro atvirą langą…

Nė velnio. Niekas nevyksta savaime. Viskas turi priežastį, pradžią ir pabaigą. Pabaiga paveikslų kūrimo laikotarpiui artėja. Galva pilna vaizdinių, kompiuteris ir bloknotai – eskizų ir inspiracijų. Tačiau niekas nė krust. Žinau iš patirties, kad jei dar savaitę ar kelias taip patampysiu likimo katiną už ūsų, manęs lauks labai prasta baigtis. Gėda, arba kitaip tariant „kūrybinė nesėkmė“.

Bandau analizuoti padėtį ir ieškot atsakymo. Gal kalta brangi drobė ir porėmiai, kuriuos bijau sugadinti? Gal kaltas žanras ir atbukę rankos, kurios moteris bloknote paišo piktas, senas ir nelaimingas… Ar kaltas užsitęsęs laikas, kol galutinai buvo patvirtinta, kad gavau kultūros tarybos stipendiją ir paramą savo projektui? Taip būna, kai ilgai nori kažko, labai tam ruošies ir negavus trokštamo dalyko imi jo nebenorėt. Žmogaus sąmonė turbūt mus saugo, kad netrokštume apkabinti mėnulį ar suvalgyti saulę… Kitaip tariant suveikia kažkoks savisaugos instinktas, gal vožtuvas – „panorėsi ir praeis“.

Gal perdegiau? Gal tikrai reikėjo imtis kito projekto? Reikėjo daryt kitaip, pradėt nuo lino raižinių ir maisto? Dabar nebe laikas ieškoti atsakymo. Reikia dirbti. O kaip prisiversti kurti? Prisiversti išvalyti grindis, ar suplauti indus – moku ir žinau, kaip tai daroma. O prisiversti kūrybai – ar tai realu, ar įmanoma? Žinau, kad kuomet reikėdavo mamą priversti kažką sukurti tėtis jai pradžioj darydavo spaudimą, kuris nepadėdavo. Tada laukdavo kitas etapas – nemigo naktys ir vynas. Dabar šis receptas netinka.

Palinkėkite sėkmės, bandysiu kaip Baronas Miunhausenas, ištraukti save iš pelkės už kasytės!