Indrajos blogas

Kam teko mokytis meno mokyklų dailės skyriuose, ar kitose ugdymo įstaigose, kuriose „sustiprintos“ meno disciplinos, tikriausiai susidūrė su mistiniu žodžiu „fondai“. Kiekvieną tikriausiai tai palietė skirtingai. Vienus labiau asmeniškai, kitus ne taip stipriai ar net skaudžiai. Kai mokiausi J.Naujalio meno mokyklos dailės skyriuje (dabar Kauno dailės gimnazija), sužinojau šią sąvoką ir patyriau jos reikšmę. Paprasta: mokykla turi savo „fondus“, kur…

Kad kas vakar ar užvakar būtų pasakęs, kad jau šiandien, 11tą valandą ryto teks sėdėti darbo vietoje įsijungus lempą – būčiau skaniai pasijuokus. Kaip bebūtų, ruduo lipa mums ant kulnų labai dideliais žingsniais. Ir gal ne visi buvome pasiruošę, tiek moraliai, tiek fiziškai tokiam staigiam pasikeitimui. Liko nenuskabytos apynių spurgos, vos spėjau sulankstyti lauko kėdes, o į pripučiamą Onos baseiną…

Kiekvieną kartą, kai kažkas pakviečia į parodą ar parodos atidarymą – imu dūsauti. Reikia išsiruošti iš namų, iš darbų, išlipti iš savo komforto zonos. Eiti, žiūrėti, domėtis, vertinti, kraipyti galvą, žavėtis, o grįžus – skųstis artimiesiems, kad kolegos „prikepė“ nesąmonių. Tiesą pasakius ir šį kartą nebuvo noro, ir mintis apie artėjantį „eventą“ apie kurį įkyriai primindavo socialinio tinklo „reminderis“ varė…

Gal kas prisimena, o gal ir ne, mokykloje kartais mane vadindavo ragana. Gal dėl tos pačios, iš mamos paveldėtos Užgavėnių kaukės, o gal dėl ne perdėm lankstaus charakterio? O gal todėl, kad turėjau savo giminės istorijoje moterų – pribuvėjų... Kas čia žino. Kaip bebūtų, gan dažnai, žolynų pažinojimas ir jų taikymas gydymui, sveikatos priežiūrai ar šiaip maistui, kadaise buvo priskiriamas…